ðåôåðàò Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika

Informacini? inovacij? ?diegimo strategija ir taktika
                              (kursinis darbas)



                               Vilnius,  1998

Turinys:

Anotacijos (lietuvi? ir angl? kalbomis)
3
1. ?vadas                                                           5
2. Inovacij? reik?m?
  6
3. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
  S?jungoje 7
4. Inovacini? technologij? programa ESPRIT
  12
5. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
  aktualijos           16
6. I?vados                                                          22
7. Literat?ros s?ra?as
  23
8. Priedai                                                          24



                                  Anotacija



       Kursinio  darbo  tikslas  buvo  i?nagrin?ti  informacini?   inovacij?
?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir nu?viesti  bendras  vystymosi
tendencijas ?ioje srityje.
       Kursiniame   darbe   pateikiama   informacini?   inovacij?   analiz?,
apibr??imas,  j?  vieta   kit?   inovacij?   tarpe.   I?nagrin?tos   bendros
tendencijos  Europoje  informacini?  inovacij?  vystymo  srityje,  taip  pat
pateikta trumpa konkre?ios programos ap?valga  su  prioritetin?mis  sritimis
ir konkre?iu j? finansavimo planu.  Ap?velgiant  tendencijas  Europoje  buvo
stengiamasi akcentuoti tai,  kas  gali  b?ti  labiausiai  aktualu  Lietuvai.
?inia, kad ne visos Europoje sprend?iamos problemos jau at?jo  iki  m?s?.  O
kai kurios, kurias mes  sprend?iame  dabar,  Europoje  buvo  i?spr?stos  jau
anks?iau.  D?l  ?ios  prie?asties  kursiniame  darbe  taip  pla?iai  aptarti
Europos S?jungos institucij? darbai.  Ir  galiausiai  pabandyta  panagrin?ti
?iuo metu vykstan?ias inovacijas vienoje i?  informacini?  inovacij?  sri?i?
(kaip standartin?s) Lietuvoje.


                                   Summary



       The purpose of this  work  was  to  review  aspects  of  implementing
information innovations, their problems, make analysis of methods and  throw
a light on the current situation.
       There are analysis  of  information  innovations,  definition,  their
place among other innovations. Common tendencies  in  implementing  Europe’s
information innovations are listed in this work too. Here you’ll find  short
review of concrete program (ESPRIT), with basic spheres and  financial  plan
listed. When making review of basic tendencies in Europe the main  attention
was paid to most actual of them for  Lithuania.  It’s  known  that  not  all
problems, actual for EU, are important for us too (they  didn’t  come  yet).
And some of them, which are already solved in EU, are  very  actual  for  us
now. That;s why so great attention was paid to  works  of  EU  institutions.
Finally, it was made  attempt  to  review  current  Lithuania’s  innovations
problems in small group of information innovations  (this  small  group  was
taken for example as common).



                                  I. ?vadas


       Prie? pradedant nagrin?ti informacini? inovacij? ?diegimo  strategij?
ir taktik? reikt? apsibr??ti kas tai yra inovacijos, kokiai  kategorijai  j?
tarpe  priklauso  informacin?s  inovacijos,   k?   vadiname   informacin?mis
inovacijomis.

       ?vair?s ?altiniai si?lo  ?vairius  inovacij?  apibr??imus,  vieni  j?
konkretesni, kiti -  labai  abstrakt?s,  bet  visur  pa?ia  bendr?ja  prasme
inovacijos suprantamos kaip nauj?, iki tol  nebuvusi?  dalyk?  i?radimas  ir
?diegimas. Iki ?iol gin?ijamasi  inovacijos  tur?t?  b?ti  suprantamos  kaip
naujos technologijos,  kaip  konkretus  rezultatas  (gaminys,  ?renginys  ir
pan.) ar  kaip  nauj?  dalyk?  ?diegimo  procesas.  ?iame  darbe  inovacijos
(konkre?iai - informacin?s inovacijos) bus traktuojamos  kaip  jau  ?inomas,
i?rastas,  turimas  rezultatas  -  ir  did?iausias  d?mesys  skiriamas   ?i?
inovacij? pritaikymo b?dams ir problemoms aptarti.

       Informacin?ms inovacijoms kit? inovacij? tarpe pastaruoju metu  tenka
vis  didesnis  d?mesys  ir  vaidmuo,  jos  tampa   viena   i?   spar?iausiai
besivystan?i?  sri?i?.  Kaip  informacin?s  inovacijos   ?iame   darbe   bus
suprantamos  visos  inovacijos,  skirtos  duomen?  perdavimo  ir  apdorojimo
efektyvumui  pagerinti.  ?  ?i?  inovacij?  tarp?  patenka   visa   did?iul?
kompiuterin?s technikos grup?, taip pat nema?a  dalis  elektronikos  srityje
sukuriam?   gamini?.   Informacin?s    inovacijos    priklauso    technini?-
technologini? inovacij? grupei. Tai did?iausi? praktin? reik?m? turin?i?  ir
labiausiai paplitusi? inovacij?  grup?.  Tai  grup?,  kuriai  priklausan?ios
inovacijos, yra labiausiai ap?iuopiamos ir b?tent  ?iai  grupei  sukurti  ir
taikomi  juridinio  apiforminimo  (patentavimo)  mechanizmai,  ?iai   grupei
inovacij? skiriamos did?iausios ?vairi? fond? l??os.

                            II. Inovacij? reik?m?


       Inovacij? pa?iose ?vairiausiose gyvenimo srityse  reikalingumas  ma?a
kam kelia abejoni?. Kiekvienas naujas i?radimas, leid?iantis patobulinti  ir
pagerinti  mus  supan?i?   aplink?   i?   pat   prad?i?   sutinkamas   labai
optimisti?kai. Bet kokia inovacija ne?a savyje tokias teigamas pasekmes:
       ( leid?ia pl?sti, gerinti  mokslin?  baz?,  kuri  buvo  naudota  ?iai
inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms;
       ( kyla mokslini? darbuotoj?  (inovacijos  autori?)  kvalifikacija  ir
did?ja j? patirtis;
       ( bent kuriam laikui atkreipia visuomen?s d?mes?  ?  ?ios  inovacijos
pagalba  sprend?iam?  ar  i?spr?st?  problem?  (o  da?niausiai,  kaip   rodo
praktika, inovacijos vis d?lto  problem?  pilnai  nei?sprend?ia,  o  jei  ir
i?sprend?ia, tai akivaizd?iau matomos tampa kitos, labai  artimos,  iki  tol
buvusios labiau u?sl?ptos, problemos);
       ( inovacijos autorius atsiduria d?mesio centre, tokiu b?du  skatinami
ka?k? pana?aus pasiekti ir kiti potencial?s inovacij? k?r?jai;
       (  sukuriamas  pagrindas  atsirasti  daugeliui  ?vairias   inovacijos
?diegimo stadijas vykdan?i? institucij?, tokiu b?du atsiranda  naujos  darbo
vietos, nauji  informacijos  apiforminimo  mechanizmai,  kas  gali  i??aukti
inovacijas ir visai kitose, nesisiejan?iose  (pavyzd?iui  -  organizacin?je,
juridin?je) srityse;

       Atkreipkite d?mes?, kad visus ?iuos privalumus  turi  dar  ne?diegta,
galb?t  netgi  dar  juridi?kai  neapiforminta  inovacija.  Inovacijos  vert?
nepalyginamai i?auga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip  beb?t?  gaila,
bet iki praktinio  pritaikymo  stadijos  ateina  tik  labai  nedidel?  dalis
inovacij?.

       Prakti?kai  pritaikyta  inovacija   papildomai   ?gyja   dar   tokius
privalumus:
       ( atne?a firmai (?monei,  organizacijai)  daugiau  ar  ma?iau  matom?
ekonomin? naud?;
       (  gerokai  sustiprina  firmos  pozicijas   rinkoje   (jos   dalyje),
pa?ym?tina, kad be kartas nuo karto realizuojam? inovacini? sprendim?  firma
negali i?silaikyti ir ?sitvirtinti rinkoje;
       ( inovacija, kaip taisykl?, ne?a savyje firmos tiekiamos  produkcijos
kokyb?s gerinim? ar kainos ma?inim?, d?l ko i?lo?ia galutinis vartotojas;
       ( paskatina kit? firm?-konkurent? inovacij?  paie?k?  ir  diegim?  ir
pan.

I? vienos pus?s inovacij? reik?m? sunku pervertinti, ta?iau i?  kitos  pus?s
i?kyla labai nema?as pavojus, kad susidarius pernelyg optimistines  pa?i?ras
?iuo  klausimu   -   prasideda   aklas   inovacini?   sistem?   kopijavimas,
neatsi?velgiant  ?  konkre?ias  ekonomines  s?lygas,  kas  beveik   visi?kai
panaikina   auk??iau   i?vardintus   prakti?kai    pritaikytos    inovacijos
privalumus.



   III. Inovacini? veiksm? planavimas valstyb?s mastu. Tendencijos Europos
                                  S?jungoje


       1996 m. lapkri?io 20  d.  Europos  Komisija  pri?m?  Pirm?j?  Europos
inovacini? veiksm? plan? (The First Action Plan for  Innovation  in  Europe)
[3].  ?is   svarbus   strateginis   dokumentas   pateik?   bendr?j?   schem?
inovaciniams procesams Europoje  skatinti,  daugiausiai  susitelkdamas  ties
prioritetin?mis  priemon?mis,  kuri?  turi  imtis  Europos   Komisija   kaip
vykdomasis Europos S?jungos organas.

       Kod?l Lietuvai svarbios ?io nedidelio leidinio id?jos ir kuo jis gali
b?ti mums naudingas?

       Lietuva, ?engdama ? Vakar? Europ?, susiduria  ir  susidurs  su  tomis
pa?iomis   politinio,   ?kinio,   intelektinio   ir   kult?rinio    gyvenimo
problemomis,  kurios  aktualios  Europos  Sajungai.  O  vienas  i?   dalyk?,
jaudinan?i?  Europos  politikos  ir  ekonomikos   pl?tros   ideologus,   yra
inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje stoka. ?mon?s, gav? mandat?  vienokiu
ar kitokiu mastu koordinuoti Europos S?jungos ?k? ir moksl?,  yra  sunerim?,
matydami, jog Europa vis  labiau  atsilieka  nuo  pagrindini?  konkurent?  -
Jungtini?  Valstij?  ir  Japonijos   -   kurdamos   bei   diegdamos   naujas
technologijas (o ypa? ?is atotr?kis ry?kiai  matyti  informacini?  inovacij?
srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas  diktuoja  JAV  ir
Japonija). Paradoksalu, jog Europa, i?laikydama  ?imtametes  universitetines
tradicijas, mokslini? pasiekim? po?i?riu b?dama tarp  lyderi?,  kai  kuriose
srityse  ai?kiai  pirmaudama,  komercinio  ?gyvendinimo   sferoje   praranda
pozicijas.

       Prie?as?i? esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti menkas
mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti  skirta
tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto,  o  JAV  ir  Japonijoje  apie
2,7%  BVP.  Kitos  svarbios  kli?tys  inovacijoms  Europoje:  menka   mokslo
orientacija   ?   pramoninius   poreikius,   neadekvati   mokymo    sistema,
nepakankamas mokslinink? ir in?inieri?  mobilumas,  nelankstus  finansavimas
bei mokes?iai, nepalanki teisin?  aplinka.  Tai  vis  duomenys  i?  “Pirmojo
veiksm? plano”  pirmtak?s  “?aliosios  inovacij?  knygos”  (Green  Paper  on
Innovation) [1], kuri? pateik? Europos Komisijos  komisarai  M.Bangemann  ir
E.Cresson.  “?aliojoje  inovacij?   knygoje”   i?keltos   tikrai   aktualios
problemos, ir tai liudijo v?liau sek? gaus?s auk?to lygio debatai,  kuriuose
dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai.  ?vairi?  nuomoni?
j?roje vieningai skamb?jo balsai,  kad  inovacinio  po?i?rio  deficitas  yra
reali Europos S?jungai i?kilusi problema, ir ji reikalauja  kompleksinio  ir
globalinio sprendimo. Taip pat buvo  atkreiptas  d?mesys  ?  tarpvalstybini?
susitarim? b?tinyb?, akcentuota nacionalin? ?vairov? bei  skirtinga  region?
situacija. Akcentuota ir tai,  kad  naujos  technologijos  -  tai  ir  nauji
gaminiai ir  paslaugos,  kurian?ios  naujas  rinkas,  tai  papildomos  darbo
vietos  bei  gyvenimo  s?lyg?  pagerinimas,  taigi  ir  socialini?  problem?
sprendimas.

         “?aliosios  inovacij?  knygos”  ??velgtas  ir  i?keltas   problemas
“Pirmasis  veiksm?  planas”  paver?ia  strateginiais  veiksmais.   Dokumento
strukt?ra labai  ai?ki  -  tris  prioritet?  grupes  atitinka  trys  veiksm?
kryptys:
1. inovacij? kult?ros skatinimas;
2. inovacijoms palankios aplinkos suk?rimas;
3. mokslo orientavimas ? inovacijas.

       Si?lomi veiksmai  paskirstomi  dviem  lygmenimis  -  nacionaliniu  ir
tarptautiniu, t. y. Europos S?jungos lygmeniu.  Auk?tesn?j?  lygmen?  tur?t?
?gyvendinti Europos Komisija.

       Inovacijos yra minties  b?sena,  reikalaujanti  k?rybi?kumo,  plataus
akira?io, verslo dvasios,  dr?sos  rizikuoti,  trumpiau  sakant,  inovacinis
m?stymas yra dalis bendro kult?ros lygio, kurio pl?tra,  savo  ruo?tu,  daug
priklauso  nuo  ?vietimo  ir  suaugusi?j?  mokymo.  Tai   vis?   pirma   yra
vyriausybinio lygio r?pestis. ?vietimo ir mokymo sistemos tur?t?  orientuoti
? inovacin? m?stym?, ugdyti k?rybi?kum?. Viena  i?  Europos  iniciatyv?  ?ia
linkme  yra  “Mokymas  informacin?je   visuomen?je”,   sudaranti   galimybes
pasinaudoti naujausi?  technologij?  galimyb?mis  ?ini?  perdavimo  procesui
gerinti. Nuolatinis ?vietimas reikalingas ir pramonei,  ypa?  smulkiajam  ir
vidutiniam verslui, nes viena i? kli??i?  smulkiosioms  inovacin?ms  ?mon?ms
yra ?ini? stoka ir informacijos brangumas.

       Reikia kurti visuomen?s remiam? inovacij? skatinimo bei  technologij?
perdavimo  infrastrukt?r?,  ?  ??  proces?  ?traukiant  ir  pramon?,  kuriai
inovacij?  k?rimas  ir  ?gyvendinimas  tampa  gyvybi?kai   svarbiu,   norint
u?tikrinti    produkcijos    konkurentingum?.    Poreikis    tarpregioniniam
bendradarbiavimui  ir  auk?tas  vadybos  lygis,   kurie   yra   neatskiriama
inovacij? kult?ros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities vizija, bet  ir
kasdieniu poreikiu.

       Inovacijoms reikia ruo?ti dirv?. Nauji mokslo ir  pramon?s  santykiai
formuojami  ne  tu??ioje  vietoje,   o   jau   nusistov?jusioje   teisin?je,
administracin?je ir  fiskalin?je  aplinkoje.  Svarbiausi  teisin?s  sistemos
darbai Europos S?jungoje - patentin?s ir kit? pramonin?s  nuosavyb?s  teis?s
r??i? harmonizavimas. Tai  aktualu  ne  tik  k?r?jui,  bet  ir  intelektin?s
nuosavyb?s pirk?jui:  abu  yra  suinteresuoti  apsaugoti  i?radim?  teisini?
dokument? siena. Ir ?ios  proced?ros  turi  b?ti  pakankamai  paprastos  bei
pigios.

       Inovacij? ?gyvendinimas neretai yra susij?s su  didesne  nei  ?prasta
verslo rizika, tod?l kapitalas ne visada noriai suka  ?  inovacines  ?mones.
Europos S?jungos valstyb?s tur?t? pasir?pinti  sukurti  paskol?,  garantij?,
draudimo  sistem?,  kuri  skatint?  rizikos  kapitalo  panaudojim?   naujoms
technologijoms  bei  paslaugoms  kurti.  “Pirmojo  veiksm?  plano”   autori?
nuomone, ? rizikos kapitalo sfer? verta kreipti draudimo ir pensij?  fondus.
Ypa?  reik?t?  skatinti  tarptautinio  kapitalo   panaudojim?   rizikingiems
projektams, sudarant jiems patrauklias s?lygas. Vienas i? tokio  patrauklumo
b?d?  gal?t?  b?ti  rizikos  pasidalinimas  tarp  priva?i?  investuotoj?  ir
valstyb?s. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose potencial?s  investuotojai
gal?t?   gauti   daugiau   informacijos    apie    naujausi?    technologij?
perspektyvum?, rinkos prognozes, nes kol kas  viena  i?  rezervuoto  rizikos
kapitalo po?i?ri? prie?as?i? - informacijos stoka.

       Mokslo  finansavimas  vien  i?  valstyb?s  saujos  yra   nepakankamai
efektyvus,  tod?l  tiesiogini?  pramon?s  ir  mokslo  ry?i?  skatinimas  bei
r?mimas  teikia  pla?ias  papildomo  mokslo  finansavimo  galimybes.  Reikia
sudaryti teisines ir ypa? finansines  s?lygas  ?mon?ms,  investuojan?ioms  ?
nauj?  techologij?   k?rim?   ar   fundamentaliuosius   tyrimus.   Mokslinio
potencialo ir finansini? galimybi? disbalansas ry?kiai i?kyla, kalbant  apie
atskilusias kompanijas (spin-off companies),  t.  y.  ma?as  ?mones,  kurias
sudaro “i?eiviai” i? universitet?. Tur?dami  stipr?  intelektin?  potencial?
bei naujausias moksl?  ?inias,  jie  stokoja  l???  id?joms  ?gyvendinti,  o
sustipr?jus finansi?kai, tampa aktualiais tvirti ry?iai  su  buvusia  mokslo
?staiga, nes i?sine?tosios ?inios greitai pasensta. Valstyb?s parama  mokslo
ir technikos parkams (kaip vienai  i?  verslo  inkubavimo  form?)  padidint?
tokiame mikrosociume susib?rusi?  ?moni?  i?gyvenimo  galimybes.  Reikalinga
visokeriopai skatinti ir kitos inovacij? paramos infrastrukt?ros k?rim?  bei
pl?tr?

       Inovacij?  paramos  politika  realizuojama  ne   tik   nacionaliniame
lygmenyje..  Ketvirtoji  bendroji  programa  (Fourth  Framework  Programme),
INNOVATION, EUREKA,  COST,  PHARE,  TACIS,  MEDA  bei  kitos  programos  yra
galingi tarptautinio Europos  S?jungos  bendradarbiavimo  instrumentai.  Tai
pla?ios galimyb?s dalyvauti bendruose projektuose  su  partneriais  i?  kit?
valstybi?,  keitimasis  patirtimi,  mokslinink?   ir   in?inieri?   mobilumo
didinimas, suaugusi?j? ?vietimas.

       Konkretus ir lakoni?kas inovacij? planas atliepia  dabartin?s  Vakar?
Europos inovacij?  poreikius  ir  vienydamas  nukreipia  pastangas  reikiama
linkme.

       Ir “?aliosios knygos”, ir “Pirmojo veiksm? plano”  bendras  vardiklis
yra inovacijos, kurios ?ia suvokiamos gana  pla?iai.  ?iandieniu  supratimu,
aktualiu mokslo, technologij? ir ?kio pl?totei, inovacijos yra:
4. s?kmingas naujovi? k?rimas, pritaikymas ir panaudojimas gamyboje;
5. gamini? asortimento bei j? rink? atnaujinimas ir prapl?timas;
6. nauj? gamybos, tiekimo ir platinimo metod? ?tvirtinimas;
7. vadybos, darbo organizavimo, darbo s?lyg? keitimas.

       Inovacij? gamyboje ir paslaug? sferoje rezultatas -  nauj?  produkt?,
paslaug? k?rimas, dinami?ka pramon?s pl?tra,  rinkos  ni??  u?kariavimas  ir
nauj? rink? suk?rimas, gyvenimo  lygio  kilimas.  Bet  mokslo  ir  i?radybos
rezultat? panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastang?.  Tod?l  m?s?
visuomen?,  nenorinti  likti  technologinio,   ekonominio,   socialinio   ir
kult?rinio progreso ?alikel?je, turi kurti palanki? aplink? naujam  verslui.
?ia dominuojantis koordinavimo ir skatinimo vaidmuo tur?t? tekti  valstybei,
kurios pareiga - formuoti inovacin?ms firmoms palanki? ?statym?,  ekonomin?,
finansin? ir  informacin?  baz?,  trumpiau  tariant,  kurti  ir  ?gyvendinti
palanki?  valstybin?  inovacij?  politik?.  Suvokimas,  kad  inovacijos  yra
valstybinio r?pes?io objektas, Lietuvoje  tik  dabar  tampa  k?nu.  Valstyb?
turi suformuluoti ai?kius tikslus ir  b?dus  u?sibr??tam  tikslui  pasiekti.
Lietuvoje, kaip ir  Europoje,  parama  inovacijoms  ir  inovaciniam  verslui
tur?t? tapti visuomen?s r?pes?iu.  Pasaulin?  pastar?j?  dviej?  de?imtme?i?
patirtis  parod?,  kad  inovaciniuose  procesuose  didel?  vaidmen?  vaidina
smulkaus ir vidutinio verslo ?mon?s, kurios, ne?i?rint  kai  kuri?  tr?kum?,
efektyviai  stumia  technologin?  progres?,   kuria   ir   ?gyvendina   daug
perspektyvi? id?j?. Statistika negin?ijamai ?rodo, jog vienoki?  ar  kitoki?
param? gaunan?i? nauj? smulkiojo  verslo  ?moni?  “mirtingumas”  nepalyginti
ma?esnis, o efektyvumas - didesnis  nei  pana?i?  ?moni?,  ?kurt?  “laukin?s
rinkos” s?lygomis.

       Globalin?s  inovacijos  ?vietime,  pramon?je  ir   paslaug?   sferoje
ne?manomos be dideli? poky?i?  ?moni?  m?styme.  Per  daugel?  met?  tvirtai
?si?aknijusi? nuostat? nei?mesi per vien? dien?. Tod?l  bene  svarbiausia  -
apskritai  mentaliteto  kitimas.  N?dienos  aplinka  da?nai   yra   ne   tik
indiferenti?ka, bet  net  ir  prie?i?ka  naujiems  po?i?riams.  Sustabar?j?s
po?i?ris stengiasi tvirtai u?remti duris naujovi? skersv?jams.

       ?imtme?iais Europoje mokslas,  kaip  ir  pats  ?ini?  kaupimas,  buvo
laikomas savaimine vertybe. Did?i?j? mokslinink? darbai  paprastai  netur?jo
n? menkiausios  merkantili?kumo  intencijos  (garsios  i?imtys  -  Archimedo
i?radimai). Universitetinio mokslo presti?as labai stiprus ir dabar.

       Ta?iau pasaulis pasikeit?. Mokslas XX-ajame  am?iuje  pasidar?  labai
brangus, tad apr?pti visas dabartines pa?inimo sritis negali sau leisti  net
pa?ios turtingiausios ?alys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis  prie
technologini?  ?kio  poreiki?,  rasdamas  ?iame  bendradarbiavime  reikiamus
finansavimo ?altinius. Suvokimas, kad mokslas  turi  tarnauti  taip  pat  ir
aktualiems visuomen?s poreikiams, tik dabar  skinasi  keli?  Lietuvoje.  Dar
prie? por? met? ?od?iai “mokslo  komercializavimas”  t?lam  buvo  tik  nieko
nesakanti fraz?, o neretai sukeldavo netgi  prie?i?kum?.  Pageidavimas,  kad
mokslo darbai b?t? kiek galima daugiau orientuoti  ?  praktin?  panaudojim?,
dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo presti?o ?eminimas.

       Jeigu bus  visuotinai  priimta  nuostata,  kad  mokslas  turi  teikti
ap?iuopiam? naud? visuomenei jau ?iandien (kiek tai nekliudo  jo  pa?intinei
veiklai), valstyb? ir mokslas  sykiu  palengvins  ?iandien  labai  aktualios
problemos  -  finansavimo  -  sprendim?.  Nes  mokslo  bendradarbiavimas  su
pramone  -  tai  id?jos,  pritaikomos  gamyboje,  ir  pinigai,  atlyginantys
mokslui u? intelektines pastangas. Ypa? tai prieinama mokslams,  kurie  savo
prigimtimi  artimesni  taikomiesiems  -  biologijai,  medicinai,  technin?ms
disciplinoms. Tik  reikia  atsakingai  pasirinkti  prioritetus,  nes  ?alies
mokslas greta pasaulini? tendencij? vis? pirma tur?t?  atsi?velgti  ?  savos
?alies pramon?s poreikius ir jos pl?tros u?davinius.

       Negana tik deklaruoti -  taip,  mes  u?  inovacijas,  mes  u?  naujas
technologijas, mes u? inovacinio verslo  skatinim?.  Net  suk?rus  palankias
inovacijoms s?lygas  valstyb?s  teis?s,  administravimo,  ?vietimo  sferose,
Lietuvoje turi b?ti skatinama ir ple?iama infrastrukt?ra,  aptarnaujanti  ??
sud?ting? proces?. Kai kas  jau  nuveikta.  Keleri  metai  Lietuvoje  veikia
?staigos, kuri? pagrindin? veiklos  u?duotis  -  teikti  visokeriop?  param?
mokslo   komercializavimui.   Tai   Lietuvos   inovacij?   centras,    Kauno
technologijos   universiteto   inovacij?   diegimo   centras,   Mokslo    ir
technologij? parkas. ?iai infrastrukt?rai  i?  dalies  galima  priskirti  ir
Valstybin?  patent?  biur?  ir   patentinius   patik?tinius,   institucijas,
teikian?ias specializuotas technin?s informacijos paslaugas, verslo  paramos
organizacijas.  Tur?dami  ry?kesn?  valstyb?s   param?,   ?ie   technologij?
perdavimo proceso nariai gal?t?  gerokai  prapl?sti  ar  efektyviau  vykdyti
savo funkcijas - teikti  platesnes  informacines  paslaugas,  atlikti  rink?
prognozes, ?vertinti intelektin? turt?, t.y. daryti visa  tai,  kuo  u?siima
tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.

       S?kmingai   realizuodama   inovacij?   politik?,    valstyb?    sykiu
kompleksi?kai sprend?ia  ir  mokslo  bei  studij?,  technologij?  skatinimo,
?vietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis  veiksm?
planas” tur?t? tapti kiekvieno  sprendimus  priiman?io  Lietuvos  valdininko
parankine knyga.
          IV. Informacini? technologij? programa Europos S?jungoje


       Europos S?jungoje ne tik abstrak?iai kalbama apie inovacijas, bet  ir
kuriamos ? konkre?ias sritis orientuotos programos.  ?ia  toliau  pateikiama
trumpa  informacini?   technologij?   programos   ESPRIT   ap?valga.   Nauj?
informacini? technologij? (toliau - IT) programa ESPRIT yra sud?tin?  mokslo
ir pl?tros (toliau - MP) projekt? bei  technologij?  diegimo  programa.  Jai
vadovauja Europos Komisijos  tre?iasis  Generalinis  direktoratas  (pramon?)
(DG III, European Commission).

       Informacin?s technologijos labai svarbios visoms pramon?s ?akoms: jos
naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia  bendrovi?  verslo
pl?tojimo b?dus. IT reikalingos ir tarptautin?ms  korporacijoms,  ir  ma?oms
?mon?ms, siekian?ioms ?sitvirtinti pasaulin?se rinkose. Taigi Europos  s?km?
priklauso nuo IT pramon?s ?moni? teikiam? atitinkam? produkt?  bei  paslaug?
ir nuo IT diegimo Europos pramon?je.

       Kaip veikia ESPRIT?
       ESPRIT - tai  viena  i?  speciali?j?  Europos  S?jungos  Ketvirtosios
bendrosios programos, kuri prasid?jo 1994-aisiais ir t?sis  iki  1998  met?,
tikslini? program?  (specific  programmes).  ESPRIT  glaud?iai  susijusi  su
kitomis specialiosiomis programomis, ypa? su ACTS (telekomunikacijos),  IMTU
(pramon?s  bei  med?iag?  technologijos)  bei  su  Telematics   Applications
(telematikos taikymas).

       ESPRIT yra vadinamoji nenutr?kstama darbo programa,  kuri  kasmet  po
i?sami? konsultacij? taisoma, nurodant,  kokias  u?duotis  reikia  ?vykdyti.
Oficialiajame Europos Bendrijos ?urnale (Official Journal  of  the  European
Communities)  skelbiami  prane?imai,  kvie?iantys   suinteresuotus   asmenis
teikti pasi?lymus d?l nurodyt? u?duo?i?. Pasi?lymai ?vertinami ir  atrenkami
geriausi, tinkami finansuoti.  Daugeliui  pramonini?  MP  projekt?  keliamas
reikalavimas, kad ? projektus b?t? ?trauktos kompanijos ir mokslinio  tyrimo
?staigos  bent  i?  dviej?  Europos  S?jungos  ?ali?.Ta?iau  ir  kit?  ?ali?
organizacijos turi daug galimybi? dalyvauti programoje. ESPRIT  siekia,  kad
? program? ?sitraukt? mokslininkai i? Vidurio ir  Ryt?  Europos,  Vidur?emio
j?ros  regiono  bei  nauj?  nepriklausom?  valstybi?  i?   buvusios   Taryb?
S?jungos.

       Kokias sritis apima ESPRIT?
       ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria  a?tuonioms  tarpusavyje  susijusioms
tyrimo sritims (domenams):
       1)  Ilgalaikio  mokslinio  tyrimo  (Long-Term  Research)  tikslas   -
u?tikrinti,  kad  nuolat  b?t?  i?laikytas  potencialas,  b?tinas   pramonei
atnaujinti. ?i sritis atvira naujoms id?joms ir  ?mon?ms,  reaguojantiems  ?
pramon?s poreikius bei neabejingiems technologijoms,  nuo  kuri?  priklausys
rinkos ateitis.
       2) Programin?s ?rangos technologij? (Software technologies) tikslas -
i?laikyti stipri?, kokybi?k?  baz?  bei  pagrindines  technologijas  visuose
Europos  ?kio  sektoriuose,  kuri?  svarb?  komponent?  sudaro   programin?s
?rangos vystymas.
       3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistem?ms  (Technologies
for Components and Subsystems) - sritis,     susijusi  su  mikroelektronikos
pl?tra ir panaudojimu, ?rengimais, med?iagomis  bei  procesais,  naudojamais
puslaidininkiams  gaminti,   taip   pat   su   elektronin?mis   projektavimo
priemon?mis ir tokiomis periferin?mis posistem?mis, kaip duomen?  ?siminimas
bei atvaizdavimas.
       4) Daugialyp?s aplinkos sistemos (Multimedia Systems)  skatina  kurti
technologijas ir priemones, padedan?ias daugialyp?s aplinkos vartotojui.
       Kitos  keturios  sritys  vadinamos  "tikslin?mis  grup?mis"  (focused
clusters). Tai projektai bei papildomos priemon?s, derinamos taip, kad  b?t?
pasiekti tam tikri mokslini? tyrim? bei pramoniniai tikslai:
      1) Atvir? mikroprocesorini? sistem?  iniciatyva  (Open  Microprocessor
         Systems  Initiative).  Siekiama,  kad   b?t?   pripa?inti   Europos
         pasiekimai  gaminant  mikroprocesorius  bei  mikrokontrolerius   ir
         skatinamas j? naudojimas visame pasaulyje.
      2)  Didel?s  galios  kompiuteriai  ir  j?  tinklai   (High-Performance
         Computing   and   Networking).   Lygiagre?i?   sistem?   naudojimas
         manipuliuoti didel?s apimties duomenimis bei vaizdu.
      3)  Verslo  operacij?   technologijos   (Technologies   for   Business
         Processes). ?mon?s kei?iamos bei pertvarkomos taip, kad b?t? galima
         geriausiai naudotis informacin?mis technologijomis.
      4) Integravimas ? gamyb?  (Integration  in  Manufacturing).  Didinamas
         Europos apdirbamosios pramon?s paj?gumas, kuris leist?  pasinaudoti
         galinga pasauline informacijos infrastrukt?ra.

       1 lentel? ESPRIT skai?iais (programos biud?etas)

|Technologin? sritis                            |mln. ECU  |
|Technologijos, skirtos komponent?ms bei        |509       |
|posistem?ms                                    |          |
|Programin?s ?rangos technologijos              |285       |
|Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai      |265       |
|Integravimas ? gamyb?                          |244       |
|Ilgalaikiai tyrimai                            |203       |
|Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva    |183       |
|Verslo operacij? technologijos                 |183       |
|Daugialyp?s aplinkos (multimedia) sistemos     |163       |
|ESPRIT programos biud?etas 1994-1998 m. i? viso|2035      |

       Kaip ESPRIT skatina technologij? perdavim? ir diegim??
       Didel? programos dalis – priemon?s, skirtos ry?iams tarp naudotoj? ir
tiek?j? didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti,  spartinti
produkt?  ir  proces?  patekim?  ?  rink?.  Dabartin?je   programoje   ?ioms
papildomoms  priemon?ms  skirta  apie  20%   viso   finansavimo.   Bandom?j?
pritaikym? (trial applications) ir tikslini? priemoni? (leveraging  actions)
u?davinys -  skatinti  naudotojo  ir  tiek?jo  bendradarbiavim?.  Bandomieji
pritaikymai skirti naujausi? technologij?  tinkamumui  nustatyti.  Tikslin?s
priemon?s palengvina  nauj?  programin?s  ?rangos  technologij?  diegim?  ir
tokiu b?du papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE  priemon?s
skirtos kuo pla?iau  panaudoti  mikroelektroninius  sprendimus  ir  skatinti
didesn?   pramon?s   konkurentingum?   diegiant   tinkamas    technologijas.
EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis technin?mis  paslaugomis,  o
FUSE remia pramon?s ir ypa?  ma?as  ?mones,  kurioms  reikia  ?diegti  nauj?
elektronik? ? jau esamas gamybos linijas.  Priemon?s,  skirtos  informacin?s
technologijos vaidmens ir ind?lio ?  versl?  bei  pramon?  suvokimui  gerint
(awareness  actions)  skatina  pramoninius  vartotojus   diegti   rezultatus
gaminant  mikroprocesori?  sistemas  (microprocessor  systems)  ir   didelio
na?umo  kompiuterius  bei  "networking"  (high-performance   computing   and
networking). European Multimedia Support Networks  tinklo  suk?rimo  tikslai
yra  du:  nuolat  teikti  paslaugas,  reikalingas  Europos   organizacijoms,
gaminan?ioms daugialyp?s  aplinkos  sistemas,  daugialyp?s  aplinkos  turin?
ir/ar pritaikym?  daugialyp?je  aplinkoje.  Programin?s  ?rangos  geriausios
praktikos  iniciatyvos  (Software  Best  Practice  Initiative,  arba   ESSI)
tikslas  -  skatinti  programin?s  ?rangos  pl?tojimo   proceso   tobulinim?
pramon?je, diegiant  pagr?stus  ir  i?bandytus,  bet  nepakankamai  taikomus
metodus ir procesus tam, kad padid?t? na?umas, pager?t?  kokyb?.  Geriausios
praktikos  tikslas  -  skatinti  ma?as  ?mones   didinti   na?um?   pa?angi?
informacini?  technologij?  d?ka.  Geriausios    verslo   patirties   tinkl?
(Business Best Practice Networks) tikslas  -  steigti  paramos  centrus  jau
esan?iose     organizacijose,   kurie   rinkt?   ir   platint?    atitinkam?
informacij?.   Mokymo   program?,   skirt?   IT   projektams   (IT   Project
Traineeships) tikslas - mokymas,  susij?s  su  technologij?  perdavimu,  jas
taikan?i? asmen?  bei  vartotoj?  mokymu.  Pavyzdinis  tinklas  (Network  of
Excellence) jungia pramon?, naudotojus, universitetus bei  mokslinio  tyrimo
centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologij? perdavimo  galimyb?mis.
Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka i?sami? informacij? apie  ESPRIT  veiklos
rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. ?mon?s  ir  verslininkai
gal?s naudotis PROSOMA rezultatais, ie?koti pagal didel?  tem?  ?vairov?  ir
susipa?inti  su  tokiais  rezultatais,  kokius   juos   pateikia   rezultat?
savininkai    (filmai,    pie?iniai,    animacijos,    interviu,    produkt?
demonstravimas bei  i?sami  informacija  pasiteirauti).  Kitos  technologij?
perdavimo  priemon?s  susijusios   su   dalykini?   seminar?   organizavimu,
inovacij? perdavimo centrais (Innovation Relay  Centres),  kuriems  padedant
naujovi? k?r?jai bendradarbiauja su verslininkais,  tarptautines  pramonini?
vizit? (industrial visits) programas, priemones, kuri?  tikslas  -  sudaryti
ma?osioms  ?mon?ms  galimyb?  pasinaudoti  rizikos  kapitalu   bei   kitomis
finansavimo formomis.

       Kaip ESPRIT gauna informacij? apie pramon?s poreikius?
       Kadangi ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria pramon?s reikalavimams, darbo
programos sritys ir u?duotys privalo b?ti paremtos  nuolatiniu  dialogu  bei
santyki? palaikymu su informacini? technologij?  naudotojais  ir  tiek?jais.
Tai daroma ?vairiais b?dais, pasitelkiant:
      a) patariam?sias  pramon?s  kolegijas  (Industrial  Advisory  Panels),
         kurios teikia rekomendacijas i? IT naudotoj? pozicij?;
      b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
      c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia
         atsiliepimus;
      d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
      e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias  kaip  ESSI)  bei  pirmojo
         naudotojo priemones (toki? kaip FUSE);
      f) pramoninio  mokymo  bei  perkvalifikavimo  priemones  (tokias  kaip
         EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym?;
      g) kvietimus teikti pasi?lymus, remiantis pramon?s poreikiais;
      h) ?ali?, kurios n?ra Europos S?jungos nar?s, ?traukim? ? program?, 5-
         10-ies met? trukm?s scenarij?, kuriame  b?t?  numatytas  tam  tikr?
         pramon?s sektori? poreikis informacijos bei  ry?i?  technologijoms.
         [5]

     V. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
                                 aktualijos.


       I? pirmo ?vilgsnio atrodo kad suk?rus  inovacij?  jos  ?diegimas  yra
smulkmena. Ta?iau tai daug ilgesnis kelias, negu  daugelis  mano.   Efektyvi
strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris  leid?ia  suma?inti
rizikos kain?, bendras i?laidas ir "laik? nuo technologijos iki rinkos"  bet
kuriai naujai technologijai.  Kalbant apie strategin?  technologij?  vadyb?,
tokie ?rankiai, kaip inovacij? teorija, technologin?s kreiv?s,  technologij?
pakei?iamumas,  rinkos  ir  technologij?  matricos  turi   b?ti   naudojamos
analizuojant situacij?, ta?iau pas mus tai nauji ir ma?ai  gird?ti  dalykai.
Vienas i? pradini? etap? tam, kad suprastume  komercin?  inovacin?  proces?,
yra  skirtumo  tarp  technologin?s  inovacijos  ir   komercin?s   inovacijos
suvokimas. Technologin? inovacija gali  b?ti  apibr??ta  kaip  technologinis
pakeitimas  t.  y.  inovacija  technologiniu  po?i?riu   yra   technologinis
pakeitimas verslo po?i?riu. Inovacija verslo po?i?riu  yra  naujas  gaminys,
procesas ar paslauga,  kuri  ?gauna  komercin?  vert?  ir  sukuria  pajamas.
Toliau kalb?sime apie inovacij? i? verslo  pozicij?,  akcentuodami  proces?,
susiet? su potencialiai stambiomis inovacijomis.

[pic]
       1 pav. Mikrosistem? technologij? inovacinio proceso modelis.

Tokios inovacijos gali b?ti naujos visa apiman?ios technologijos, kurios  i?
esm?s pakei?ia esamus rinkoje produktus arba sukuria  naujus  ?ymius  rinkos
segmentus  ir  tuo  skiriasi  nuo  inovacij?,  tolygiai  gerinan?i?  rinkoje
esan?ius produktus.Tokios  stambios  inovacijos  paprastai  yra  valstybin?s
ekonomikos vystymo strategijos dalis.

       Kaip  pavyzdys  pateikiamas  ir  analizuojamas  nauj?,   potencialiai
stambi?  inovacij?,  toki?  kaip  mikrosistem?   technologijos,   inovacijos
proceso  modelis.  Mikrosistem?  technologijos  -  viena   i?   informacini?
inovacij?  sri?i?.  Tam,  kad  geriau   b?t?   suprantamas   per?jimas   nuo
technologini?   pakeitim?   prie   komercin?s   inovacijos,    pasinaudosime
inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]

       Modelis pateikia  keturi?  pagrindini?  inovacin?  proces?  lemian?i?
veiksni? vaizd?:
      1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas.  Jis  parodo  esam?
         specialios technologijos pad?t? ir egzistuojant? gamybin?  proces?,
         kuris  gali  b?ti  panaudotas  inovacijai  realizuoti.  Da?niausiai
         inovacijos  "??okuoja"   ?   rink?,   naudodamosis   esama   bazine
         technologija. Mikrosistem? technologij?  atveju  tai  ?ymia  dalimi
         gali   b?ti   integrini?   schem?   technologijos.   Tai   suma?ina
         technologin? naujo produkto gamybos kain? bei rizik?.
      1) Socialinis arba rinkos  poreikis  inovacijoms  parodytas  apa?ioje.
         Rinkos poreikis gali b?ti- valstyb?s interesai  gamybai,  valstybei
         priklausan?i? sfer? reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina),  taip
         pat komercinis rinkos poreikis arba neu?pildyta rinkos ni?a.
      2) Firmos vidin? strukt?ra, i? vienos  pus?s,  prie?inasi  inovacijai,
         bet, i? kitos pus?s, siekdama strategini? tiksl?, j? ie?ko. Ir  tai
         gali b?ti vienas i? svarbiausi? inovacinio proceso s?km?  lemian?i?
         veiksni?.
       D?l  gana  sud?tingos  ir  chaoti?kos  firmos  inovacin?s  strukt?ros
analizuoti inovacin? proces? firmoje yra gana sud?tinga.  Ir  kuo  inovacija
yra radikalesn? bei turi didesn? komercin? vert?,  tuo  inovacinis  procesas
sulaukia didesnio pasiprie?inimo ir ilgiau trunka.
       Ta?iau yra du dominuojantys toki? nauj?  ir  radikali?  technologij?,
kaip mikrosistem? technologijos, veiksniai, kurie suderinti  duoda  did?iul?
efekt?  inovacijos  procesui.  Tai  i?orinis  -   efektyvios   vyriausybin?s
politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo  produkto  pob?dis,
kuris gali  b?ti  "superproduktas-  rinkos  lyderis",  ir  kurio  rinka  jau
pageidauja.  ?ie  du  veiksniai  gali  labai   smarkiai   suma?inti   firmos
inovacinio proceso rizik?. Aktyvi vyriausyb?s politika -  finansi?kai  remti
atrinktus  projektus  -  smarkiai  suma?ina  firmos  rizik?  ir  stimuliuoja
inovacini? produkt?  diegim?.  "Superproduktas-lyderis"  da?niausiai  nugali
vidines  firmos  kli?tis  inovacijai  ir  komercializuojamas.  Ta?iau,  savo
ruo?tu, netinkamai atliekama vyriausyb?s  finansuojam?  produkt?  ekspertiz?
atne?a nuostolius  valstybei,  nesukurdama  produkto  ir  baz?s  tolimesniam
ekonomikos augimui. Vyriausyb?s finansuojami taikomieji  tyrimai  turi  b?ti
atrinkti taip, kad tyrim? rezultatais gal?t? pasinaudoti  plat?s  visuomen?s
sluoksniai ir stimuliuot? inovacij? augim?.

       "Produkto lyderio" pavyzdys gali b?ti pagrei?io jutiklis, kuris labai
greitai buvo ?diegtas  automobili?  pramon?je  apsaugoti  vairuotoj?  sm?gio
metu, i?pu?iant prie?  j?  pagalv?.  I?  esm?s  tai  stimuliavo  automobili?
gamybos technologijos ?uol?.

       Radikali?  produkt?  inovacinis  procesas  t?siasi   ilgai:   nailono
pluo?tui  ?diegti  reik?jo  11  met?,  kserografijai-  13  met?,   bevieliui
telefonui- 8 met?.

       Inovatorius pa?ioje inovacinio proceso prad?ioje turi  gerai  suvokti
ir  nustatyti  ne  tik  technines  galimybes,  bet  ir  potencial?  poreik?.
Vykstant inovaciniam procesui,  ir  id?jai  virstant  prototipu,  techniniai
projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, ta?iau s?kmingas  inovatorius
visada seka rinkos poreikius.  Rinkos j?gos daro  stipri?  ?tak?,  ypa?  kai
inovacinis procesas  pasiekia  komercializacijos  ir  inovacijos  faz?.  Tai
faz?s, kada firmos atlieka  produkto  rinkos  bandymus  ir  derina  produkt?
rinkos poreikiams. ?iame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir  marketingo
pusi? firmoje yra kritinis. Daug ger? id?j? mir?ta ?iame etape.

       Kita j?ga, kuri  ?takoja  inovacin?  proces?,  yra  rinkos  poreikis.
Rinkos poreikis sukuria j?gas,  kurios  savo  poreikiu  traukdamos  ?  rink?
naujus produktus, skatina  j?  k?rim?.  Rinkos  poreikio  ?taka  inovaciniam
(verslo prasme) procesui da?nai yra lemiama ir svarbesn? u?  naujo  produkto
technologin?  potencial?.  Inovatorius  turi  nustatyti   kuriamo   produkto
poreik? pa?iuose ?vairiausiuose rinkos segmentuose.  Poreikiai  mikrosistem?
technologij? produktams gali b?ti suskirstyti ?  tris  sritis  -vyriausyb?s,
gynybos ir rinkos komercinius poreikius.   Valstybiniai  poreikiai  (gynyba,
medicina, gamtosauga). ?iuo atveju vyriausyb? u?sako ir perka  produktus  i?
juos kurian?i? firm?. Naujiems produktams kurti ir  inovacijoms  stimuliuoti
svarbu yra ir reguliuojanti vyriausyb?s funkcija.  Derinantis  prie  Europos
standart? gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos  ir  t.  t.  srityse  bei
priimant atitinkamus ?statymus, augs  ir  rinkos  segmentai,  reikalaujantys
nauj? mikrosistem? technologij? produkt?,  pvz.  darbo  vietos  oro  kokyb?s
analizatori?  ir  t.  t.  Vyriausyb?  tur?t?  stimuliuoti   vietini?   firm?
inovacin? veikl? ?iose srityse, siekdama  u?tikrinti  vietin?s  pramon?s  ir
u?imtumo  augim?  vietoje  importo,  kuris  tik  didina  Lietuvos   kapitalo
i?ve?im? ? u?sien? ir  skatina  nedarb?.  Bendra  mikrosistem?  technologij?
produkt? rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.

       [pic]
      2 pav. Mikrosistem? technologij? produkt? rinkos augimo tendencija

       Kyla  nat?ralus   klausimas:   kod?l   procesas   nuo   technologinio
pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena prie?astis  -  firm?
konservatyvumas ir nenoras keisti veikiant? technologin? proces? bei su  tuo
susijusi rizika. Rizikos baim? priklauso nuo  firmos  kuriamos  strategijos,
nuo to, kaip ji susipa?inusi su nauja technologija  bei  rinkos  poreikiais.
Firmos  kuriama  strategija  turi  ?takos   inovaciniam   procesui.   Firmos
strategija gali b?ti orientuota ? pozicij? rinkoje arba ? turimus  resursus.
Firmos, orientuotos ?  pozicij?  rinkoje,  rizik?  mato  kaip  santyk?  tarp
firmos  technologini?  galimybi?  ir  galimybi?  ?sigyti  prana?um?   rinkos
segmente,  kuriame  jau  vyksta  konkurencija.  Be  abejo,  daug  k?   lemia
?mogi?kas veiksnys, tod?l yra firm? pionieri?, greit? pasek?j?,  prie?inink?
ir toki?, kurios "kartu su visais".  Tam,  kad  ?vertint?  galim?  inovacin?
rizik?, firmos naudoja technologija/rinka matric?. Ma?a rizika rei?kia,  kad
firma inovacin? produkt? gali realizuoti  tik  prapl?sdama  savo  tradicines
technologij?  galimybes  ir  u?imdama  ?inomos   rinkos   segment?.   Naujas
produktas ir naujos rinkos rei?kia didesn? rizik?, ta?iau sykiu  ir  didesn?
peln? s?km?s atveju.

       I? atliktos analiz?s  darosi  ai?ku,  kad  ir  firmos,  ir  valstyb?s
politika technologiniams poky?iams finansuoti tur?t?  remtis  orientacija  ?
minimali?  investicijos  rizik?.  Ta?iau,  savo  ruo?tu,  bendra  pasaulini?
technologij? keitimosi tendencija rodo, kad art?jame  prie  nauj?  radikali?
inovacij?. Tai rei?kia, kad pasaulyje  vyksta  technologiniai  pasikeitimai,
kurie ateityje  atne?  nauj?  radikali?  inovacij?  verslo  prasme.  B?tent,
rinkoje ims dominuoti nauji informacini? technologij? produktai,  multimedia
komunikacijos, mokymo poreikis  ir  reik?m?  bei  su  juo  susij?s  verslas.
Matyt, s?kmingiausios inovacijos bus  tos,  kurios  bus  paj?gios  suma?inti
produkt? kain? bei u?tikrinti i?skirtin? kokyb?. Tokiu b?du  daugelis  esam?
produkt? bus pakeisti, ir informacin?s technologijos, matyt,  bus  viena  i?
toki? visa apiman?i? inovacij?. Nema?ai technologij? raidos analitik?  esam?
ir  b?sim?  nauj?  technologij?  potencial?,  remdamiesi  istorine  analize,
vaizduoja S kreive:

[pic]
       3  pav.  Mikrosistem?  technologij?  raidos   kreiv?   (?ia   MST   -
mikrosistem? technologijos).

       Palygin? 2  pav.  pavaizduotas  mikrosistem?  technologij?  dabartin?
augimo kreiv? su kreive 3  pav.  dr?siai  galime  teigti,  kad  mikrosistem?
technologijos, o kartu su jomis  ir  visa  informacini?  technologij?  grup?
(buvo nagrin?jama tik siaura informacini? technologij? dalis -  mikrosistem?
technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji  d?sniai  ir
tendencijos galioja ir visai informacini?  technologij?  grupei)  ?iuo  metu
praeina  tik  vidurin?  etap?.  Vadinasi,  ?i  sritis  yra  labai  patraukli
investuotojams.

       Kompetencija  pagr?sto  strateginio  planavimo  esm?  yra   teisingai
nustatyti, kuriame ta?ke esame ?iuo momentu. Tod?l, jei firma ar  vyriausyb?
finansuoja technologij?, kuri  yra  ?ios  4  pav.  pavaizduotoje  S  kreiv?s
pirmojoje  dalyje,  tai  tik?tis  greito   s?kmingo   investicij?   gr??imo,
realizuojant produkt? rinkoje, vargu ar galima. Tai strategin?  investicija,
kuri  s?kmingiausia  yra  kreiv?s  kilimo  prad?ioje.  Ta?iau  investuoti  ?
technologij?, kuri yra S kreiv?s vir?uje, rei?kia investuoti,  kada  rinkoje
jau ?sitvirtin? konkurentai. Investicijos ? technologijas,  kuri?  S  kreiv?
seniai pasiek? vir?utin? rib?, yra investicijos ? praeit? su garantija,  kad
investicijos negr??. Tai dabar ir daro daugelis  buvusi?  did?i?j?  gamykl?,
bandydamos pl?sti senas technologijas, valstybei  s?kmingai  dalinant  jiems
l??as. Rezultatai valstyb?s mastu bus ai?k?s po keleri? met?, nors daug  kas
ai?ku jau dabar.

       Pavyzdys   i?   pramon?s    istorijos:    pasirod?ius    tranzistori?
technologijai, kai kurie vakuumini? lemp?  gamintojai  investavo  pinigus  ?
vakuumini?  lemp?  tobulinim?,  nesuvokdami  art?jan?ios  naujos   eros   ir
s?lyginai  greitai  bankrutavo.  Tie,   kas   investavo   ?   puslaidininki?
technologij?,  u??m?  rinkos  lyderi?  pozicijas.  ?iandien   technologiniai
poky?iai yra dar spartesni. Ir ne?i?rint s?kmingo  vakuumini?  kineskop?  ir
su jais susijusio verslo, vargu ar b?t? tikslinga firmos  strategij?  gr?sti
vakuumine technologija. Grei?iausiai jas pakeis ?alt?  katod?  matric?  arba
skyst? kristal? ekranai. Taigi  Lietuvos  kineskop?  bei  atlenkimo  sistem?
gamintojai, matyt, gyvena savo saul?lyd?.

       I? S kreiv?s analiz?s matyti kad ?iandien investavimas ? informacines
technologijas yra labai daug ?adantis. Trumpiau sakant,  svarbu  ne  bendras
ekonomikos ir inovacijos ry?ys, bet firmos  perspektyva,  ko  firmos  gal?t?
tik?tis i? valstyb?s,  esant  greitiems  technologiniams  poky?iams.  Firmos
s?km? inovaciniame procese pirmiausiai  lemia  jos  strategin?  orientacija.
Firmos  turi  planuoti  s?kmingas  inovacijas.  Antra  -  konkurencija   yra
varomoji inovacij? j?ga, ir firma turi pati kurti kit?  inovacij?  galimyb?.
Ir technologin?  pa?anga,  ir  lyderio  vaidmuo  sukuriami  tinkamos  firmos
vadybos, bet ne Vyriausyb?s politikos d?ka.  ?inoma,  firmos  turi  naudotis
Vyriausyb?s teikiamomis galimyb?mis, bet jos taip  pat  turi  nuolat  siekti
savo produktams ar technologijoms  nauj?  galimybi?  rinkoje.   Savo  ruo?tu
naujoms technologijoms vystantis spart?s  ir  konkurencija  tarp  inovacini?
produkt?. Kuri technologija jos viduje bus s?kmingiausia, dar kol kas  sunku
pasakyti.

       Apibendrinant technologini? poky?i?  ir  inovacij?  problem?,  reikia
pasakyti,  kad  ir  valstyb?  turi  tur?ti  savo  technologin?  -  inovacin?
strategij?, nes  tai  yra  valstyb?s,  kaip  ir  firmos,  i?gyvenimo  rinkos
s?lygomis arba bankroto  problema.  Kok?  inovacin?  savo,  kaip  valstyb?s,
produkt? Lietuva ruo?iasi pateikti negailestingos  globalin?s  konkurencijos
s?lygomis tarptautinei XXI am?iaus rinkai? Ir  ar  gali  valstyb?,  kaip  ir
firma,  s?kmingai  konkuruoti,  jei   jos   darbuotojai   nesuvokia   firmos
strategini? tiksl?. Valstyb?,  kaip  ir  firma,  negali  b?ti  konkurenti?ka
visose srityse. Laikas b?t? kvalifikuotai ?vertinti  technologin?  valstyb?s
potencial?, apsibr??ti prioritetines inovacij? kryptis ir  bent  tas  l??as,
kurias Lietuva paj?gi skirti naujoms technologijoms  vystyti,  investuoti  ?
tai, kas potencialiai gali duoti naud?. Ta?iau tam  reikalinga  kompetencija
pagr?stas valstyb?s valdymas ir  tam  tinkami  ?mon?s.   4  pav.  S  kreiv?s
prad?ios ar dar ankstesni? technologij? k?r?jai nesukurs gamini?, kurie  bus
konkurenti?ki,  art?jant  ?  S  kreiv?s  vir?utin?  dal?.  Ta?iau  valstyb?s
politika  turi  b?ti  visose   srityse   (mokslo,   ?vietimo,   ekonomikoje)
orientuota  ?  tai,  kad  sudaryt?  tam  prioritetines  s?lygas.   Dabartin?
Lietuvos  mokslo,  ?vietimo,  pramon?s  finansavimo   sistema   akivaizd?iai
orientuota ? S kreiv?s prad?ios  ?moni?  ir  technologij?  finansavim?.  Tai
n?ra investicijos ? ateit?, bet ateities “pravalgymas”.

                                 VI. I?vados


       Kaip pamin?ta anotacijoje, kursinio darbo  tikslas  buvo  i?nagrin?ti
informacini?  inovacij?  ?diegimo  aspektus,  problemas,  aptarti  b?dus  ir
nu?viesti bendras vystymosi tendencijas ?ioje srityje.
       Atliekant  vis?  pirma  Europos  S?jungos  ?iuo   klausimu   paruo?t?
dokument? analiz? i?ry?k?jo keletas esmini? ?i? dokument? tr?kum?:
      1)  Pats  did?iausias  ir  pagrindinis  -  labai   daug   nekonkre?ios
         informacijos,  med?iagos,  neturin?ios  ai?kaus   tikslo,   o   tik
         abstrakt?s samprotavimai ?ia kryptimi.  Atsi?velgiant  ?  tai,  kad
         didelis biurokratinis aparatas ir  dokument?  gausa  yra  viena  i?
         skaud?iausi? greito inovacij? ?diegimo problem? (t?  pripa??sta  ir
         patys  Europos  komisijos  nariai),  nematyti  konkre?i?   pastang?
         stengiantis tai i?spr?sti.
      2) ?is tr?kumas siejasi su pirmuoju - tai daug i? esm?s t? pat? dalyk?
         nagrin?jan?i?, ta?iau skirtinguose lygiuose institucij? ir  silpnas
         j? tarpusavio darbo koordinavimas.
      3) Nors ir remiamasi nuorodomis ?  kitus  dokumentus,  ta?iau  nuorod?
         sistema  per  daug  sud?tinga,  ko  pasekm?je  pasimeta  pagrindin?
         dokumento esm? ir tikslas, kuris  siekiamas  j?  i?leid?iant,  n?ra
         ?vykdomas.
       ?inoma, ?io darbo tikslas  nebuvo  atlikti  tokios  analiz?s,  ta?iau
tiesiog norisi pareik?ti savo nuomon?.
       Informacini? inovacij?  ?diegimo  aspektai,  b?dai,  problemos  ?iame
darbe atskleisti gana pla?iai ir panagrin?ti ?vairiais lygiais.  Pa?ym?tina,
kad kuo ?emesniu lygiu atliekama inovacij? analiz? - tuo  ?i  analiz?  tampa
konkretesn?,  daugiau  siejasi  su  praktika.  Malonu  pa?ym?ti,  kad  tokie
tyrimai atliekami ir  Lietuvos  autori?.  Nors  kol  kas  tai  tik  pirmieji
?ingsniai, bet  jau  bandomos  daryti,  remiantis  naujausiomis  teorijomis,
bendravalstybinio masto analiz?s, atliekama  vyriausyb?s  politikos  kritika
(gana konstruktyvi) ir atsi?velgus ? j? manau  duot?  labai  ap?iuopiam?  ir
nauding? rezultat?.  Ypa?  tai  svarbu  ?io  darbo  objekto  -  informacini?
inovacij? srityje, kurios, kaip jau buvo min?ta auk??iau  darbe,  ?iuo  metu
praeina savo did?iausio intensyvumo  etap?  ir  yra  labiausiai  patrauklios
investavimui. Neturint ?iuo klausimu  ai?kios  valstybin?s  politikos  (tai,
deja dabar ir yra, k? galiu konstatuoti ir i?  savo  praktinio  darbo  ?ioje
srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva  nei?naudos  labai  ai?ki?
ir patraukli? galimybi? gerinant bendr? gyvenimo lyg? respublikoje.



                          VII. Literat?ros s?ra?as

      1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
      2.   V.Snitka    Pa?angi?   technologij?   inovacinis   procesas    ir
         komercializacija, “Inovacij?  ap?valga”  Nr.  5-6,  1997  balandis-
         rugs?jis
      3. Europe council. The First Action Plan  for  Innovation  in  Europe,
         1996
      4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward  Business
         School Press, 1993
      5. George Metakides, Esprit Direktoriaus prane?imas, III GD (Pramon?),
         Europos komisija, 1994



                                VIII. Priedai